Į pradžią
Vertikalus meniu

 

Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Bibliografija

Jonas Aničas. Petras Vileišis. 1851-1926. Gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius; Alma littera, 1993, 272 p., iliustr.

Knygoje apie vieną žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjų Petrą Vileišį pateikiama svarbiausi jo biografijos faktai, profesinės ir visuomeninės veiklos analizė. Autorius surinko, kruopščiai peržvelgė ir kritiškai įvertino visą iki šiol skelbtą medžiagą apie P. Vileišį, palyginęs ją tarpusavy ir su archyvų dokumentais, pataisė nemažai paplitusių klaidų ir netikslumų. Knygoje atskleistos P. Vileišio pastangos telkti lietuvių inteligentiją kultūros darbui ne siauru (partiniu), bet bendru pagrindu. Iškeliama ir pozityvi P. Vileišio kaip vieno pirmųjų lietuvių verslininkų veiklos reikšmė.

 

Jonas Aničas. Petras Vileišis. 1851-1926. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Vilnius: Alma littera, 2001, 656 p., iliustr.

Per laikotarpį nuo knygos „Petras Vileišis“ pirmojo leidimo (1993) jos autorius sukaupė nemaža naujų duomenų, kurie leidžia fundamentaliau nušviesti ir įvertinti vieno žymiausio XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo veikėjų –Petro Vileišio – nuopelnus lietuvių tautai: jo kovą už lietuviškosios spaudos laisvę, tautos švietimo darbą, pastangas gaivinti lietuvybę Vilniuje, pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ leidimą ir kt. Surasti nauji dokumentai plačiau atskleidžia P. Vileišio kaip vieno pirmųjų lietuvių verslininkų veiklą. Knygoje įdėta daugiau kaip 250 iliustracijų, dalis jų spausdinama pirmą kartą.

 

Jonas Aničas. Jonas Vileišis. 1872-1942. Gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius: Alma littera, 1995, 672 p., iliustr.

Knygoje išsamiai apibūdinama viena iškiliausių XX a. pradžios Lietuvos asmenybių – Jonas Vileišis. Jo veikla įvairiopa: nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimas ir stiprinimas, kultūros ugdymas, politinis, profesinis (teisininko) darbas, vadovavimas Kauno savivaldybei ir kt. Šiai veiklai, biografijos faktams, pažiūroms nušviesti autorius panaudojo daug šaltinių, padėjusių sukurti gana tikslų Jono Vileišio asmenybės paveikslą, atskleisti jo reikšmę Lietuvai, jos praeičiai, o per ją – ir mūsų dabarčiai.

 

Jonas Aničas. Alena ir Mykolas Deveniai. Visuomeninė politinė veikla Tėvynėje ir išeivijoje. Vilnius: Devenių kultūros fondas, 1997, 406 p., iliustr.

Ši knyga apie Aleną Vileišytę-Devenienę (1904-1999) ir Mykolą Devenį (1891-1978), gražiai pratęsusius ir praturtinusius Vileišių tarnavimo Lietuvai tradiciją. Istorinis jų visuomeninės bei politinės veiklos išeivijoje reikšmingumas yra tas, kad savo energija ir pasišventimu žadino ir palaikė Lietuvos nepriklausomybės atgavimo viltį, telkė užsienio lietuvius okupuotos Lietuvos laisvinimo darbams, atkreipė pasaulio viešosios nuomonės bei politikų dėmesį į šį kilnų tikslą. Jėgų ir ištvermės jiems teikė nepalenkiamas tikėjimas, jog Lietuva vėl bus laisva.

 

Jonas Aničas. Antanas ir Emilija Vileišiai. Gyvenimo ir veiklos bruožai. Vilnius: Alma littera, 1999, 480 p., iliustr.

Knygoje plačiai nušviečiama žymių Vilniaus lietuvių visuomenės veikėjų –Antano Vileišio (1856-919) ir jo žmonos Emilijos Jasmantaitės-Vileišienės (1861-1935) – gyvenimas ir darbai.

Antanas Vileišis, iškilaus lietuvių tautos žadintojo Petro Vileišio brolis, ilgą laiką dirbo Vilniuje gydytoju. Su žmona Emilija jis daug laiko ir jėgų skyrė Vilniaus lietuvių bendruomenės reikalams, rūpinosi švietimu, šalpa, lietuvybės stiprinimu.

Remiantis gausia archyvine medžiaga ir kitais šaltiniais knygoje plačiai parodytas to meto Vilniaus lietuvių visuomeninis bei kultūrinis gyvenimas, lietuvių šviesuomenės pastangosnet nepalankiomis sąlygomis ugdyti savo kultūrą, išlaikyti tautinę tapatybę.

 

Jonas Aničas. Vytautas, Juozas ir Vincas Vileišiai. Trečioji karta. Biografinės apybraižos. Vilnius: Alma littera, 2000, 432 p., iliustr.

Knygoje plačiai nušviečiama Pasvalio krašto Medinių sodžiaus ūkininkų Vileišių trečiosios kartos atstovų gyvenimas ir veikla: Vytautas (1887-1937) – tautininkų veikėjas, susisiekimo ministras, Lietuvos pasiuntinys Latvijoje; Juozas (1895-1971) – karininkas, jaunalietuvių veikėjas, Panevėžio miesto gydytojas, Sibiro tremtinys; Vincas (1908-1942) valstybės veikėjas, mokslininkas, sušaudytas Sibiro tremtyje.

 

Jonas Aničas, Paulė Mikelinskaitė. Petras, Antanas, Jonas Vileišiai. Bibliografijos. Vilnius: Danielius, 2004, 216 p., portr.

Leidinys atspindi brolių Vileišių – įžymių Lietuvos atgimimo veikėjų, kovotojų už lietuviškosios spaudos laisvę, plačiašakę veiklą lietuvių kultūros dirvonuose. Medžiaga bibliografijoms surinkta iš archyvinių dokumentų. Knygų, periodikos bei įvairių bibliografinių šaltinių. Bibliografijas sudaro du skyriai – Vileišių raštai ir literatūra apie juos. Bibliografijų chronologinės ribos: Petro Vileišio 1876-2003; Antano Vileišio 1895-2003; Jono Vileišio 1894-2003.

Leidinys parengtas pagal bibliografijos metodikos reikalavimus. Jis gali būti naudingas istorikams, kultūros tyrinėtojams, mokytojams, bibliografams ir kitiems informacijos vartotojams.

 

Jonas Balčius. Dorovinio lietuvių identiteto prigimtis ir prasmė. Vilnius, Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005.

Monografijos pagrindą sudaro žmogaus kaip vertybių pasaulio piliečio bei jo kūrėjo istorinės, socialinės, dorovinės orientacijos ir jų kaita keturių pamatinių lietuvių etnoso vertybių – religijos, teritorijos, kalbos ir valstybės atžvilgiu. Monografijos turinio analizės pagrindu daroma išvada, jog kiekvieno etnoso, kiekvienos tautos istorinis likimas ir istorinė ateitis didžia dalimi priklauso nuo minėtųjų didžiųjų keturių dorovinių vertybių raidos bei kaitos.

Monografijos autoriaus nuomone, Lietuvos kaip valstybės ir kaip tautos istorinio išliekamumo klausimas nėra ir, be abejo, negali būti vien tik teorinių mokslinių tyrinėjimų ar diskusijų objektas, bet ir vienas aktualiausių praktinių mūsų tautos ir valstybės išlikimo uždavinių.

 

Gediminas Beržinskas. Etika gyvenime ir versle. Pažinimas ir taikymas. Vilniaus universiteto leidykla, 2002, 286 p.

Monografijos pobūdžio mokymo ir ugdymo knyga. Aiškinant etiką kaip gyvenimo meną, teikiami būvio pilnatvę lemiančių dalykų – proto, dvasios, mąstymo, moralinės sąmonės, dorybės, temperamento, charakterio, žmogaus kokybės – aiškinimai, apibrėžimai, išplėtojimai, taikymai. Knyga skiriama tobulėti ir kilti į gyvenimo aukštumas pasiryžusiems asmenims, kurie ras joje gyvybinės svarbos dalykų, naudingų saviugdai ir vertų pažinti. Bet pirmiausia ji pagelbės mokytojų ir moksleivių, dėstytojų ir studentų moralinio-etinio pažinimo plėtrai, moralinės sąmonės aukštinimui.

Iš knygos pratarmės: „Etika yra taikomoji filosofija. Iki šiol išleistos knygos etikos tema teliudija viena: tvyro nesupratimas, kas yra etika ir kaip jos reikia mokyti. Daugelis individų per demoralizacijos pusamžį prarado svarbius žmogui jausmus: atsakingumą, garbingumą, sarmatą, sažinę, teisingumą, net savigarbą, o kitiems tokie jausmai net nebuvo ugdomi. Reikia moralinio-etinio atsinaujinimo, bet stinga poveikios knygos – vadovėlio, vadovo. Ypač jos reikia mokykloms.“

 

Antanas Kučys. Vileišiai. Trijų brolių darbai tautai. Chicago: Devenių kultūrinis fondas, 1993, 624 p., iliustr.

Knygoje nušviečiama inžinieriaus Petro Vileišio (1851-1926), gydytojo Antano Vileišio (1856-1919) ir advokato Jono Vileišio (1872-1942) gyvenimas ir veikla Liuetuvos atgimimo labui. Knyga buvo rašoma „nesant laisvų ryšių su okupuota Lietuva“, todėl archyviniai šaltiniai autoriui buvo neprieinami. Knygoje vyrauja lietuvių tautinio atgimimo istorija, į kurią epizodiškai įterpiama Petro, Antano ir Jono Vileišių veikla.

 

Algimantas Nakas, Valdas Pruskus. Petras Vileišis. Inžinierius. Kultūrininkas. Verslininkas. Vilnius: Technika, 2001, 144 p., iliustr.

Petras Vileišis – vienas žymiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių tautinio atgimimo šauklių. Labai sėkminga kelių inžinieriaus veikla uždirbęs didelį finansinį kapitalą, jį paskyrė daugiausia šviečiamajai lietuviškai veiklai, lietuvybei gaivinti. Įspūdinga Petro Vileišio profesinė veikla. Pagal jo projektus ir jam vadovaujant buvo nutiesta daugybė kilometrų geležinkelio, pastatyta per 100 įvairaus dydžio tiltų. Petras Vileišis buvo laikomas vienas iš geriausių kesoninių darbų specialistų visoje Rusijos imperijoje. Knyga išleista P. Vileišio 150-ųjų gimimo metinių proga ir skiriama technikos mokslus studijuojančiai bei jais besidominčiai jaunuomenei.

 

Jonas Petronis. Petras Vileišis. Apybraiža. Vilnius: Vaga, 1992, 230 p.,iliustr.

Petras Vileišis (1851-1926) – vienas iš tų primirštų ir net tyčia (ideologiniais sumetimais) ignoruotų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių visuomenės ir kultūros darbininkų, kurie kovojo už lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą, rašė ir spausdino liaudžiai naudingas knygeles, rėmė nacionalinės kultūros atgimimą. Jis, žymus carinės Rusijos inžinierius, garsus geležinkelių ir tiltų statytojas, pirmasis stambus lietuvių pramonininkas, įsteigęs ir leidęs pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“, visą energiją, darbštumą ir sumanumą, net sukauptą kapitalą (!) paaukojęs kelti Lietuvai iš skurdo, tamsos, nutautinimo. Knygoje autorius spalvingai aptaria ne tik P. Vileišio asmenybę, gyvenimą, darbus, bet atskleidžia istorines politines ano meto kolizijas, pateikia ryškių kultūros ir literatūros žmonių portretus, nevengia ideologinės intrigos.

 

„Vilniaus žinios“.

Pirmasis lietuviškas dienraštis, ėjęs 1904-1909 m. Vilniuje. Įsteigė, leido ir iki 1907 m. Balandžio 20 d. Redagavo Petras Vileišis. Pirmasis numeris išėjo 1904 m. gruodžio 10 (23) d. Redakcijoje dirbo ir bendradarbiavo Jonas Jablonskis, Povilas Višinskis, Jonas Kriaučiūnas, Kazys Puida, Antanas Smetona, Juozas Tumas Vaižgantas. Nuo 1907 m. lapkričio 1 d. laikraštį leido „Pasitikėjimo bendrovė“, kuriai vadovavo Jonas Vileišis ir Stasys Matulaitis, bendradarbiavo Mykolas Biržiška, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Adolfas Vėgėlė ir kt. Dienraštis rašė apie lietuvių tautinį atgimimą, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, skelbė grožinės literatūros kūrinius (J. Biliūno, J. Gurauskio, K. Jurgelionio, K. Jasiukaičio, Šatrijos Raganos, O. Pleirytės, K. Puidos, Žemaitės, A.Vienuolio ir kt.), vertimus iš rusų, lenkų, prancūzų, italų, anglų, olandų, žydų literatūros, literatūrinės kritikos straipsnius. Paskutinis, 1175-asis, „Vilniaus žinių“ numeris išėjo 1909 m. kovo 4 d.

 

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Iš gyvenimo verpetų. Kaunas, „Šviesa“ 1990.

XIXa. pabaigos – XX a. pradžios rašytojos, visuomenės veikėjos grožinės kūrybos, publicistikos, straipsnių, atsiminimų rinktinė.

„Baisus pavergtųjų tautų likimas. Bet laisvės, kardu, krauju, kitų nuoskauda įgytos, mano širdis trokšti nemoka. Tik sielos ir didelio darbo kultūra mes, lietuviai, galime ir turime atgyti... Tik sielos turtais įgyta didybė gali būti mums brangi...“

Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
komentarų: 1
Bibliografija
spausdinti visus
 

Idamas 2006-07-04 09:43  spausdinti
nair kokia čia Bibliografija
© Vileišių kolegija. Visos teisės saugomos.
Sprendimas:
Idamas. Naudojama Smart Web sistema.